SAAB 9000

Paskui dangiškuosius brolius

SAAB automobilių įmonės savininkas - amerikiečių koncernas "General Motors", o "British Aerospace" valdo SAAB aviacijos padalinį. Pastarasis jau seniai pelningas, nes turi išsikovojęs pozicijas tarp geriausių pasaulio lėktuvų gamintojų. Tuo tarpu keturratis "sabas" ir toliau grumiasi už vietą po saule su elitiniais verslo klasės automobiliais. Konsultavo automobilių diagnostikos ekspertas Vytautas Lučinskas

Naujų automobilių rinkoje SAAB 9000 netikėtai teko antraplanis vaidmuo. Tokią padėtį lėmė iš pradžių pernelyg menkas variklių pasirinkimas - nebuvo alternatyvos jokiems kitiems, išskyrus keturių cilindrų jėgos agregatus. Tuo metu į priekį išsiveržė šiuolaikiškesni automobiliai - C ir E klasių "Mercedes Benz", 3 ir 5 klasių BMW, "Renault Safrane", "Citroen XM". Šie grėsmingi varžovai sukūrė itin nepalankų foną SAAB 9000 modeliui įsitvirtinti rinkoje, nors pradžia žadėjo lengvą ir viliojančią perspektyvą. Penkių durų SAAB 9000 chečbeko debiutas, įvykęs 1984 metais, sukėlė platų rezonansą. E klasės rinkos naujokas tada prilygintas prašmatniausiems to meto automobiliams. SAAB 9000 modelio analogai, tokie kaip "Citroen XM", "Renault 25", "Lancia Thema" ir "Alfa Romeo 164", nepaisant jų solidumo, buvo priskiriami tik "direktorių kategorijai". Beje, SAAB kompanija 9000 automobiliui panaudojo "Lancia Thema" bei "Alfa Romeo 164" modelių platformą. Pastarasis sprendimas SAAB gamintojams kainavo nemažai pastangų, mat standartizuotam gaminiui reikėjo suteikti švediškai markei būdingų išskirtinių požymių.

Silpnybės

SAAB 9000 defektų ir trūkumų sąrašas gerokai trumpesnis negu daugelio analogiškų jo "amžiaus" varžovų, tačiau silpnų vietų turi ir šis modelis. 1984-1989 metų laidos automobiliams būdingi degimo sistemos sutrikimai, generatorių bei serijinio komplektavimo akumuliatorių defektai. Senesniuose "sabuose" neretai nusilupinėja izoliuojamoji medžiaga ties elektros laidų antgaliais. Abejonių kelia automobilių, pagamintų iki 1991 metų, kondicionierių patikimumas, pasitaiko ir degalų siurblių defektų.

Sudyla

Tai būdinga pleišto formos variklio diržams, ypač paskirstymo dirželio įtempikliams bei sankabos diskams. Pastebimas pernelyg didelis priekinių ratų laisvumas. Išklerus pavarų dėžei nepatogiai persijungia pavaros, ypač kai greitai kaitaliojami laipsniai važiuojant "sportiniu režimu".

Didesnių problemų ir išlaidų negu kitų markių automobiliuose kelia korozijos graužiama SAAB 9000 vientisa išmetimo sistema, nes ji nedaloma į atskiras sekcijas.

Nuo 1985 metų SAAB 9000 automobiliuose montuojami 16 vožtuvų keturių cilindrų varikliai su turboįpūtimu. Siekdama kompensuoti variklių galios stoką SAAB kompanija ėmė naudoti turboįpūtimą. 1989-aisiais jėgos agregatų gama papildyta 2,3 litro 146 AG žemo slėgio turboįpūtimo varikliais. Po metų jų pasirinkimas praturtintas 195 AG aukšto slėgio motorais. Pastariesiems dirbant vidutinių alkūninio veleno sūkių diapazonu būdingas nedidelis traukos praradimas, tačiau kitu akimirksniu pajuntamas stulbinamas dinamiškos traukos proveržis - tuo momentu važiuojančiųjų kūnai tarsi prasmenga sėdynių atkaltėse. Varikliai jautrūs alyvos kokybei.

Sedanai

1988 metais rinkai pateikti ketverių durų sedanai didelėmis - 555 litrų tūrio - bagažinėmis. Pastarasis veiksnys turėjo teigiamos įtakos didžiųjų "sabų" pardavimui.

1991 metais SAAB 9000 automobiliai pagaliau sulaukė ilgai trokštos paklausos. Ją lėmė tuo metu atsiradę atnaujintos išorės modeliai - SAAB 9000 CD. Pastarieji išsiskiria siaurais priekiniais, į siaurą liniją sujungtais galiniais žibintais. Juose įdiegtas įdomus konstruktorių sprendimas - į sparną už priekinių ratų įmontuotas posūkių žibintas siauru šviesos srautu apšviečia aikštelę po durimis, kai jos atidaromos. Tai ypač patogu esant blogiems orams.

Saugumas

SAAB kompanija saugumo aspektams visada skyrė labai daug dėmesio. Kėbulo standumas ir tvirtumas buvo specialiai apskaičiuotas susidūrimo atvejui. Nuo 1987-ųjų pradėti komplektuoti stabdžių ABS, o po metų - ir vairuotojo saugos oro pagalvės. Erdvaus salono itin kokybiška apdaila suteikia subtilaus komforto jausmą. Prietaisų skydelis primena analogišką lėktuvo dalį. Tiksliai veikia vairo mechanizmas. Nors aptakaus kėbulo linijos prasideda nuo žemai nuleisto variklio dangčio ir byloja apie pretenzijas turėti lėktuvo siluetą, SAAB 9000 automobilis labai erdvus. 2 litrų 131 AG varikliai mieste šimtui kilometrų sunaudoja ne mažiau kaip 12, o kompresoriniai, galingesni nei 200 AG jėgos agregatai - ne mažiau kaip 17 litrų benzino.

1993 metais atsirado populiarioji AERO versija su dinamiškais 2,3 litro 225 AG varikliais, 100 km/h ribą pasiekiančiais per 8 sekundes. Po 1994-ųjų SAAB 9000 modelių šeimos modernizavimo jėgos agregatų gama buvo papildyta 3 litrų 211 AG 24 vožtuvų V6 "Opel Omega" motorais. Į SAAB 9000 pradėta montuoti prašmatnią, komfortą didinančią įrangą. Nuo to laiko SAAB įgijo kompanijos, gaminančios prestižinius automobilius, kuriuos galima komplektuoti pagal specialius pageidavimus, reputaciją.

Eksploatavimas

Važiuodamas mūsų keliais SAAB 9000 modeliu, kitaip nei "Rover 800" ar BMW 7 klasės automobiliu, neturėsi didesnių rūpesčių. Priešingai, jo 150 mm kelio prošvaisą galima apibūdinti kaip pakankamai aukštą, net turint galvoje bendrą miestų gatvių duobėtumą. Tačiau važiuojant, pavyzdžiui, Molėtų plentu betoninės dangos sandūros taip drebina kėbulą, kad nekyla jokio noro stipriau akceleruoti turbininį variklį. Perkant nenaują SAAB 9000 automobilį reikia patikrinti, ar nevirpčioja pakaba, ar dirbdamas vidutiniais sūkiais neūžia variklis, ypač turbininis. Kitaip netrukus teks pakloti nemenką sumelę brangiam remontui. Taip pat derėtų įvertinti duslintuvo būklę: išmetimo vamzdžių sistema keičiama visa, nes ji nedaloma, o tai irgi labai brangiai kainuoja beveik kaip variklio remontas. Vertėtų atsiminti ir kitą paprastą tiesą: automobilių SAAB 9000 niekas šiaip sau pigiai neparduoda. Tokie gali turėti rimtų defektų arba neaiškios kilmės dokumentus.
"Lietuvos Žinios"